
Klaipėdos rajono savivaldybė
Government administration · Lithuania · 0 followers
Overview
Klaipėdos rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos etnografiniuose regionuose, į rytus nuo Klaipėdos miesto, prie Kuršių marių ir Baltijos. Centras – Gargždai. Plotas 1336 km².
Interested in working with us in the future?
Follow to see new jobs and posts in your feed.
No news yet.
About

Klaipėdos rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos etnografiniuose regionuose, į rytus nuo Klaipėdos miesto, prie Kuršių marių ir Baltijos. Centras – Gargždai. Plotas 1336 km².
Kaynak: Wikipedia · CC BY-SA 4.0
Geografija
Klaipėdos rajono Baltijos jūros ir Kuršių marių kranto linija mažai vingiuota. Kuršių marių pakrantės pelkėtos. Savivaldybės vakarinė dalis yra Pajūrio žemumoje, rytinė – Vakarų Žemaičių plynaukštėje. Pastarojoje ryškesnis yra Endriejavo kalvagūbris. Jame, savivaldybės teritorijos šiaurės rytuose, yra aukščiausia vieta – Žvaginių kalnas (altitudė 148 m). 53 proc. teritorijos yra žemės ūkio plotai, 24 proc. – miškai, 10 proc. – vandens telkiniai, 13 proc. – gyvenvietės.
Klimatas
Sausio vidutinė temperatūra apie 3,6 °C, liepos 16,3 °C. Kritulių per metus 711–892 mm. Karščio rekordas buvo užfiksuotas 2011 m. Liepos mėn. 35,2 °C. Šalčio rekordas buvo užfiksuotas 1962 m. Vasario pradžioje -38,3 °C.
Vandenys
Savivaldybės teritorija teka Minija su intakais Žvelsa, Skinija, Agluona, Veiviržu; Dangė su intaku Ekete. Pietrytine dalimi teka Veiviržo intakas Šalpė, jos intakas Graumena teka savivaldybės pietryčių riba. Savivaldybės teritorija eina Klaipėdos kanalas.
Klaipėdos rajono ežerai: Kalotės, Kapstato, Plocio, Kalvių žvyro karjero, Laukžemių, Greičiūnų, Agluonėnų, Plikių tvenkiniai. Tyrų, Svencelės pelkės.
Miškai
Miškingumas 23,8%, didžiausi miškai: Vėžaitinės, Kliošių, Padumblės miškas. Auga daugiausia pušynai, eglynai.
Geologija
Savivaldybės teritorijos rytuose, Endriejavo kalvagūbryje dirvožemiai daugiausia paprastieji karbonatingieji išplautžemiai; šiaurėje, Kretingalės apylinkėse, – karbonatingieji sekliai glėjiški išplautžemiai, į vakarus nuo jų tęsiasi balkšvažemių juosta, plačiausia ji yra teritorijos šiaurėje. Savivaldybės pietinėje dalyje vyrauja jauražemiai, šiaurės vakarų pakrantėje – smėlžemiai, pelkėtose vietovėse – durpžemiai. Upių slėniuose yra salpžemių, pietvakariuose (pakrantėje) – palvažemių.
Svarbiausios naudingosios iškasenos – nafta, didžiausi telkiniai: Dieglių, Pietinių Šiūparių, Vėžaičių, Vilkyčių. Dar yra žvyro (Poškų, Slengių, Šiūparių, Šnaukštų telkiniai), smėlio (Juodikių telkinys), durpių (Dauparų durpynas).
Istorija
Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Klaipėdos apskrities 24 apylinkių ir Plungės apskrities 2 apylinkių. Centras – Klaipėda, nuo 1952 m. gegužės 25 d. – Gargždai. 1950–1953 m. rajonas priklausė Klaipėdos sričiai. 1958 m. Gargždų miestelis pertvarkytas į miesto tipo gyvenvietę, 1965 m. – į rajono pavaldumo miestą.
1959 m. prijungtos panaikinto Priekulės rajono 8 apylinkės ir Priekulė, 1962 m. – Plungės rajono 2 apylinkės, Šilalės rajono 1 apylinkė, Šilutės rajono 1 apylinkė ir dalis kitos apylinkės. 1965 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.
1995 m. įkurta Klaipėdos rajono savivaldybė. 2009 m. birželio 26 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-62 įsteigtos 75 seniūnaitijos.
Gyventojai
Miesto gyventojų 36% (2005 m.). Gyventojų tankumas 35,8 žmonės/km² 86,8% gyventojų yra katalikai, 2,5% – evangelikai liuteronai, 1,1% – stačiatikiai, yra sentikių, evangelikų reformatų ir kt. (2001 m.).
Gyvenvietės
7 miesteliai – Dovilai, Endriejavas, Judrėnai, Kretingalė, Plikiai, Veiviržėnai ir Vėžaičiai.
Didžiausios gyvenvietės (2022 sausio 1d.):
Administracija
Atstovaujamoji valdžia – Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.
Seniūnijos
Savivaldybėje yra 11 seniūnijų, jų plotas pateikiamas 2025 m. Adresų registro duomenimis, gyventojų skaičius – 2021 m. surašymo duomenimis.
Tarptautinė partnerystė
Miestai, su kuriais Klaipėdos rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Muziejai
Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus Priekulėje;
Stepono Dariaus gimtinė Dariaus kaime, Lietuvos aviacijos muziejaus padalinys;
Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus Priekulėje;
Švietimas ir ugdymas
Savivaldybėje yra 17 bendrojo lavinimo mokyklų (2026 m. gegužė):
3 gimnazijos: Gargždų Vaivorykštės gimnazija, Klaipėdos rajono Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija, Klaipėdos rajono Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija;
10 pagrindinių mokyklų: Klaipėdos rajono Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinė mokykla, Klaipėdos rajono Dovilų pagrindinė mokykla, Klaipėdos rajono Endriejavo pagrindinė mokykla, Klaipėdos rajono Ketvergių pagrindinė mokykla, Klaipėdos rajono Kretingalės pagrindinė mokykla, Klaipėdos rajono Plikių Ievos Labutytės pagrindinė mokykla, Klaipėdos rajono Sendvario Saulės mokykla, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinė mokykla, VšĮ Mokykla Laimė, VšĮ Pajūrio Valdorfo bendruomenė;
2 progimnazijos: Gargždų Kranto progimnazija, Gargždų Minijos progimnazija;
2 pradinės mokyklos: Klaipėdos rajono Agluonėnų mokykla-darželis, Klaipėdos rajono Slengių mokykla-daugiafunkcis centras.
Ekonomika
Visoje Klaipėdos rajono savivaldybėje pagaminama 2,9% Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.).
naftos gavyba – 255 700 t, 2004 m., bendrovės „Geonafta“, „Minijos nafta“, „Manifodas“,
statybinių medžiagų – Gargždų plytų gamykla,
medienos apdirbimo, baldų ir kitų medienos gaminių gamyba, mėsos pramonė, žuvų apdorojimas ir konservavimas. Yra naminių gyvūnų maisto, maisto pramonės ir kitų įrenginių, metalo ir jo gaminių, biologinio kuro, trąšų gamybos, siuvimo, akmens apdirbimo, statybos įmonių. Pramonės įmonių daugiausia sutelkta Gargžduose.
Žemės ūkio naudmenos užima 55,7% savivaldybės teritorijos, iš jų 89,0% – ariamoji žemė, 8,4% – pievos ir natūralios ganyklos, 2,6% – sodai ir uogynai. 38,4% pasėlių užima javai (0,8% Lietuvos javų derliaus), 38,2% – daugiamečių žolių pasėliai, 9,0% – bulvės (2,3%),3,4% – lauko daržovės (2,3%).
2004 pagaminta 1,9% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,9% pieno). 2005 m. buvo 17 900 galvijų (2,3% Lietuvos galvijų), 26 400 kiaulių (2,5%), 860 avių ir ožkų (1,8%), 1100 arklių (1,7%).
Šaltiniai
Tremtis ir rezistencija Klaipėdos rajone: istorinė studija / Sabina Vinciūnienė. – Klaipėda: Druka, 2009. – 511 p.: iliustr. – ISBN 978-609-404-042-9
Nuorodos
Savivaldybės tinklalapis Archyvuota kopija 2020-11-17 iš Wayback Machine projekto.
Kaynak: Wikipedia – Klaipėdos rajono savivaldybė · CC BY-SA 4.0
History
Klaipėda District was formed by the occupying Soviet authorities on 20 June 1950 from the former pre-war Klaipėda County (reestablished in 1995) and part of Plungė County. Its administrative seat was the city of Klaipėda and from 25 May 1952 – the town of Gargždai.
In 1958 the town of Gargždai was redesignated into an urban-type settlement and in 1965 – into a town under the direct jurisdiction of the district government.
In 1959 the 8 sub-districts of the abolished Priekulė District and the town of Priekulė were incorporated into Klaipėda District and since 1962 the boundaries of the Klaipėda District have changed frequently.
Modern Klaipėda District Municipality was established in 1995. On 26 June 2009, by decision of the Municipal Council, 75 elderships were established.
Industry
The most important natural resource is oil; the largest deposits are found near Diegliai, South Šiūpariai, Vėžaičiai and Vilkyčiai.
The most important industries are oil extraction (Lotos Geonafta, Minijos nafta, Manifodas), building materials (Gargždai brick factory), furniture and other wood products manufacturing and peat mining industry in the Dauparai peat bog. Industrial enterprises are mainly concentrated in Gargždai.
Elderships
Klaipėda District Municipality is divided into 11 elderships:
Kaynak: Wikipedia – Klaipėda District Municipality · CC BY-SA 4.0
