Vilniaus rajono savivaldybė
Vilniaus rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos rytuose, Dzūkijos etnografiniame regione, prie sienos su Baltarusija.
Government administration · Lithuania · 0 followers
Overview
Vilniaus rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos rytuose, Dzūkijos etnografiniame regione, prie sienos su Baltarusija. Savivaldybė iš šiaurės, pietų ir rytų supa Vilniaus miestą, kuriame yra savivaldybės centras. Viena didžiausių Lietuvos savivaldybių.
Interested in working with us in the future?
Follow to see new jobs and posts in your feed.
No news yet.
About
Vilniaus rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos rytuose, Dzūkijos etnografiniame regione, prie sienos su Baltarusija. Savivaldybė iš šiaurės, pietų ir rytų supa Vilniaus miestą, kuriame yra savivaldybės centras. Viena didžiausių Lietuvos savivaldybių.
Kaynak: Wikipedia · CC BY-SA 4.0
Geografija

Paviršius įvairus – rytuose iškilusi Medininkų aukštuma su aukščiausiu šalyje Aukštojo kalnu (293,84 m), pietryčius užima Dainavos žemuma, šiaurės vakarus – Aukštaičių aukštuma, juosta rytuose nusidriekusi Vilnios lyguma. 48 proc. ploto užima žemdirbystės plotai.
Pro rajoną teka Neris su intakais Vilnia, Voke. Telkšo 90 ežerų (Vilniaus rajono ežerai; didžiausi – Asveja, Karvys), 9 tvenkiniai. Miškingumas – 36,8 %. Būdingi pušynai, eglynai, yra beržynų, mišriųjų miškų. Didžiausi miškai – Lavoriškių, Nemenčinės, Sudervės. Yra Dubingių kraštovaizdžio, Žeimenos ichtiologinis draustiniai, Alionių spanguolynas, Gėlos geomorfologinis, Kenos hidrografinis draustiniai.
Vanduo užima 2,4 proc. teritorijos. Vidutinė sausio temperatūra -5,5 °C, liepos +18,0 °C. Vidutinis kritulių kiekis – 614–665 mm. Vidutinis sniego dangos storis – 30 cm.
Istorija
Sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Vilniaus apskrities 31 apylinkės, Širvintų apskrities 11 apylinkių ir Trakų apskrities 2 apylinkių. Rajonas 1950–1953 m. priklausė Vilniaus sričiai. 1959 m. prijungtas Naujosios Vilnios rajonas, 1962 m. – didžioji dalis panaikinto Nemenčinės rajono ir Ukmergės rajono 2 apylinkės; dalis teritorijos perduota Švenčionių rajonui (4 apylinkės ir Pabradė) bei Molėtų rajonui (5 apylinkės). 1977 m. šiek tiek keistos ribos, kai kurios apylinkės sujungtos, 1 apylinkė panaikinta.
1995 m. įsteigta Vilniaus rajono savivaldybė. 1999 m. gruodžio 20 d. patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės herbas su vytimi raudoname fone. 2009 m. vasarį savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-69 įkurta 217 seniūnaitijų, lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 345 įsteigtos dar 11 seniūnaitijų. 2025 m. atlikta gyvenviečių reforma.
Gyvenvietės
13 miestelių – Avižieniai, Bezdonys, Didžioji Riešė, Juodšiliai, Maišiagala, Mickūnai, Nemėžis, Paberžė, Pagiriai, Rudamina, Skaidiškės, Šumskas, Zujūnai;
Ekonomika
Rajone vyrauja medienos perdirbimo gamyba, mėsos perdirbimo gamyba, duonos gaminių gamyba.
Administracija

Atstovaujamoji valdžia – iš 31 nario sudaryta Vilniaus rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – savivaldybės administracija. Meras – socialdemokratas Robertas Duchnevičius.
Seniūnijos
Savivaldybė suskirstyta į 23 seniūnijas, jų plotas pateikiamas 2025 m. Adresų registro duomenimis, gyventojų skaičius – 2021 m. surašymo duomenimis.
Švietimas ir ugdymas
Savivaldybėje yra 45 bendrojo lavinimo mokyklos (2026 m. gegužė):
28 gimnazijos: Eitminiškių gimnazija, Juodšilių Šilo gimnazija, Lavoriškių gimnazija, Riešės gimnazija, VšĮ Uogų slėnio mokymosykla, Vilniaus rajono Avižienių gimnazija, Vilniaus rajono Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazija, Vilniaus rajono Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazija, Vilniaus rajono Egliškių šv. Jono Bosko gimnazija, Vilniaus rajono Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazija, Vilniaus rajono Kalvelių Aušros gimnazija, Vilniaus rajono Kalvelių Stanislavo Moniuškos gimnazija, Vilniaus rajono Lavoriškių Stepono Batoro gimnazija, Vilniaus rajono Maišiagalos kunigo Juzefo Obrembskio gimnazija, Vilniaus rajono Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazija, Vilniaus rajono Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazija, Vilniaus rajono Mickūnų gimnazija, Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazija, Vilniaus rajono Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazija, Vilniaus rajono Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazija, Vilniaus rajono Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazija, Vilniaus rajono Paberžės Verdenės gimnazija, Vilniaus rajono Pagirių gimnazija, Vilniaus rajono Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazija, Vilniaus rajono Rudaminos Ryto gimnazija, Vilniaus rajono Rukainių gimnazija, Vilniaus rajono Valčiūnų gimnazija, Vilniaus rajono Zujūnų gimnazija;
15 pagrindinių mokyklų: Buivydiškių pagrindinė mokykla, Bukiškio pagrindinė mokykla, MB Prigimties mokykla, VšĮ Saulės gojus, Vilniaus rajono Bezdonių Saulėtekio pagrindinė mokykla, Vilniaus rajono Eitminiškių pagrindinė mokykla, Vilniaus rajono Kyviškių pagrindinė mokykla, Vilniaus rajono Pakenės Česlovo Milošo pagrindinė mokykla, Vilniaus rajono Riešės šv. Faustinos Kovalskos pagrindinė mokykla, Vilniaus rajono Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinė mokykla, Vilniaus rajono Šumsko pagrindinė mokykla, Vilniaus Valdorfo Žalioji mokykla, VšĮ Melkio mokykla, VšĮ Po saule, VšĮ Vilniaus Valdorfo Atviroji mokykla;
Kaynak: Wikipedia – Vilniaus rajono savivaldybė · CC BY-SA 4.0
History
Vilnius district municipality is situated in the territory once settled by the Baltic East Lithuanian Barrow Culture (c. 3/4th–11/12th century AD), and numerous archaeological sites from this period are situated within its borders. During the formation of the Grand Duchy of Lithuania, the major part of what is now Vilnius district municipality was the nucleus of the Duchy of Lithuania, while the territory to the north of Maišiagala belonged to the Neris Land. There is some evidence that Bukiškis just north of Vilnius whose historic name was Gedvydžiai could be associated with Duke Gedvydas and through this link – with Mindaugas. According to Jan Długosz, the pagan ruler of Lithuania Algirdas was cremated in the sacred forest of Kukaveitis near Maišiagala after his death in Maišiagala castle in 1377. Nemenčinė (1338), Maišiagala (1254, 1365) and Medininkai (1387), known from written sources from the 13th-14th centuries, were among the oldest settlements in Lithuania. These were trade and defense centers with castles as well as religious centers – after the Christianization of Lithuania, early churches were built here. As Vilnius was the capital of the Grand Duchy of Lithuania, the territory around the city was forming the very center of the state, so-called Lithuania proper. It was the major part of a much larger Vilnius Duchy and later – Vilnius Voivodeship. After the partitions of the Polish-Lithuanian Commonwealth, Vilna Governorate was formed and Vilensky Uyezd occupied all of what is now Vilnius district municipality. When Vilnius and its suburbs in 1923 were incorporated into Interwar Poland, what is now Vilnius district municipality was the core of Wilno-Troki County. After World War II, Vilnius district municipality was formed. The initially small Vilnius district (938 km2) was soon significantly enlarged, absorbing Naujoji Vilnia district (in 1959) and Nemenčinė district (in 1962) and parts of Ukmergė district, but transferring some smaller administrative territories to Molėtai district and Švenčionys district, including Pabradė (in 1962). After 1962 (then 2313 km2), there were only minor administrative reforms, attaching some territories from Vilnius district municipality (now 2129 km2) to Vilnius city. In March 1987, the villages of Pašilaičiai, Fabijoniškės, Kelmija, Raisteliai and parts of the villages of Pavilionys, Baltoji Vokė, Prašiškės, Bajorai, Buivydiškės, Grigaičiai and Vanaginė were attached to Vilnius city. Almost all of the municipality belongs to the Vilnius urban belt, forming suburban environs of the capital city.
Demographics
The district has significant Polish minority population in Lithuania, with 46% of the population claiming Polish ethnicity. But the number has been dwindling from more than 80% in the late 1980s because of suburbanisation, age structure (younger newcomer inhabitants are mostly Lithuanians, while older population in villages are mostly Poles) and acculturation.
At the 2011 Census, Poles amounted to 52.07% out of 95,348 inhabitants. 32.47% were Lithuanians, 8.01% Russians, 4.17% Belarusians, 0.65% Ukrainians and 0.11% Jews.
In 2021, according to the census results, ethnographic composition was the following: Poles – 46.75%, Lithuanians – 38.52%, Russians – 7.35%, Belarusians – 3.26%, Ukrainians – 0.63%, Other – 0.86% and 2.64% of inhabitants did not declare their ethnographic identity.
Elderships

The municipality is divided into 23 elderships:
Structure

four small towns: Bezdonys, Maišiagala, Mickūnai, Šumskas
Largest residential areas by population (2011 or 2021 – if specified):
International relations
Twin towns – Sister cities
Vilnius District Municipality is twinned with:
Kaynak: Wikipedia – Vilnius District Municipality · CC BY-SA 4.0
